Atsitiktinai rasta fotojuostelė pavirto šio amžiaus meno kūriniu

Kasmet pasaulyje padaroma tūkstančiai milijardų nuotraukų – stulbinantis skaičius, žinant, kad dar vos prieš porą dešimtmečių akimirkas galima buvo fiksuoti tik juostiniu fotoaparatu. Nors šiame amžiuje nuotraukos yra kasdienybė, kai kuriems žmonėms sena fotografija yra vienintelis likęs prisiminimas apie brangų žmogų.

Laimė, šiandien yra galimybė prisiminimus atkurti ir išsaugoti. Kaip restauruoti nuotraukas ir tinkamai jas laikyti, papasakojo Lietuvos fotomenininkų sąjungos bei Kauno fotografijos galerijos vadovas, VDA docentas Gintaras Česonis.

Pasak jo, nepaisant vykstančių skaitmeninių procesų, tradicinės fotografijos poreikis išlieka.

„Aš ne kartą esu sakęs, jog kad ir kiek milijardų vaizdų per metus mes sukuriame, tai negarantuoja, kad po 50-ies metų tie skaitmeniniai vaizdai mums leis deramai papasakoti apie šį laikmetį. Vaizdo perkėlimas ant popieriaus ar bet kokios neskaitmeninės plokštumos išlieka svarbus. Tai bent jau garantuoja, kad laikmetis turės vaizdą kaip dokumentą“, – aiškino G. Česonis.

Užsilikusi juostelė virto meno kūriniu

Kaip pasakojo fotografas, pokario metais gamintos fotoaparatų juostelės buvo labai degios, galinčios lengvai sukelti gaisrą, jei padėtos neatsargiai. G. Česonis prisiminė istoriją, kai Vytauto Stanionio, Alytaus pokario fotografo, sūnus Vytautas V. Stanionis, būdamas paauglys, aptiko savo tėčio sukauptą fotojuostelių archyvą ir jas labai smagiai visas sudegino, nes degdamos pažėrė žiežirbų spiečių – kaip nedideli fejerverkai.

„Vėliau, jau būdamas brandus menininkas, peržiūrėdamas palėpėje užsilikusius tėvo archyvus, atrado vieną fotojuostelę, kurios per atsitiktinumą paauglystėje nesudegino. Ta juostelė virto šiuolaikinio meno kūrinio dalimi. Jis atspausdino toje juostelėje įamžintas nuotraukas dviem egzemplioriais, nes kiekvienoje iš tų nuotraukų buvo pavaizduoti du žmonės. Tai buvo tėčio darytos pasų fotografijos, kai visi turėjo tapti sovietų lietuviais.

Toji viena išsaugota juostelė leido sukurti išskirtinį meno kūrinį. Išleista knyga laimėjo keletą knygos meno konkursų ir šiandien ji tarsi ikona to, kas nutiko visai lietuvių tautai pokaryje“, – pasakojo G. Česonis.

Norint išsaugoti, būtina rūpintis

Vaizdą ant popieriaus suteikia jautrios šviesai sidabro druskos vėliau dažai ir pigmentai, kurie laikui bėgant blunka ir keičia spalvą, keičia spalvą ir popierius ant kurio vienaip ar kitaip sukurtas vaizdas. Daug įtakos tam turi aplinkos sąlygos – kur ir kaip laikomos nuotraukos, tai lemia jų ilgaamžiškumą. Todėl, jeigu turite senų nuotraukų albumų, kuriuos atsiverčiate tik ypatingomis progomis, vertėtų juos pasklaidyti dažniau ir pasitikrinti, ar nuotraukos vis dar neapgadintos.

Daugeliui atrodo, kad nuotraukos, laikomos albume, turėtų amžinai išlikti nepasikeitusios, nes yra saugiai suklijuotos ir padėtos į nuošalią vietą.

Tačiau G. Česonis atkreipė dėmesį, kad klijuojant nuotraukas į albumą reikia pasirūpinti, kad popierius būtų berūgštis, o klijų apskritai reikėtų atsisakyti, nes jie gadina popierių ir dažų pigmentą.

Nors dauguma žmonių brangias nuotraukas mėgsta laikyti gerai matomoje vietoje, fotografijas reiktų saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, dėl kurių jos pradeda blukti. Pasak G. Česonio, vertėtų vengti ir drėgmės, nes nuotraukos gali imti pelyti bei sulipti tarpusavyje, o tada gražų vaizdą jau bus sunku atkurti.

Anot G. Česonio, jeigu tai yra senas albumas, galbūt verta jį parodyti specialistui ir pasitarti, kaip nuotraukas derėtų apsaugoti. Nuotraukas, turinčias istorinę vertę arba galinčias ateityje tapti vertingomis, rekomenduojama saugoti berūgščiuose vokeliuose.

Kaip atkurti pažeistas nuotraukas

„Fotomenininkų sąjungoje nuolat susiduriame su klausimu, kaip nuotraukas išsaugoti, neretais atvejais ir atlikti tam tikrus restauravimo darbus. Dažniausiai tai būna tam tikrų medžiagų pašalinimas nuo nuotraukos paviršiaus iš abiejų pusių. Kartais tenka atlikti plovimo darbus, kad pašalintume užsilikusios chemijos likučius, jog nuotrauka jau nebebluktų, negelstų. Tokius darbus turėtų atlikti tos srities specialistai“, – kalbėjo G. Česonis.

Senas nuotraukas taip pat galima sukelti ir į skaitmeninę laikmeną, tai nesunku atlikti savarankiškai. Nuotraukas nuskenavus ir įkėlus į kompiuterį, galima retušuoti ir koreguoti, kaip tik patinka. Kaip redaguoti nuotraukas galima išmokti ir sudalyvavus projekto „Prisijungusi Lietuva“ mokymuose, vykstančiuose visos šalies bibliotekose.

„Prisijungusi Lietuva“ veiklų vadovė Jurgita Vasilavičiūtė-Garunkštienė pasakoja, kad žmonės šia programa susidomi dėl to, kad patys savarankiškai albumuose dūlančias nuotraukas gali perkelti į savo kompiuterį, telefoną ir išsiųsti vaikystės draugams ar net už Atlanto gyvenantiems giminaičiams: „Ypač senjorams tokia galimybė padeda ne tik išsaugoti atsiminimus, jais dalintis su kitais, bet ir sutaupyti, nes nuotraukas nusiskenuoti ir redaguoti išmoksta patys“, – dalijosi projekto vadovė.

Nuotraukų retušavimas – puikus būdas atvaizdą sukurti tokį, kokio norisi. Retušuojant nuotraukas, joms galima suteikti kitokį atspalvį, paryškinti, paslėpti įvairius trūkumus. Įvaldžius šią techniką, nuotraukoje įamžinti žmonės gali atrodyti taip, lyg būtų nufotografuoti ne prieš 50 metų, o visai neseniai.

Tai jau istorija tos visos juostelės. Nors ir skaitmenines nuotraukas prarasti lengva.